Daug žvejų žvejodami lynus naudoja mažus masalus – kompostinius sliekus, musės lervas. Žvejojant smulkiais masalais dažnai kimba nelaukiama smulki balta žuvis, nedideli lynai. Jeigu norite gaudyti tik stambias žuvis, naudokit XXL dydžio masalus.
Vandens telkinyje, kuriame paprastai žvejoju, kartu su lynais netoliese ganosi ir nemažai smulkios ” baltos” žuvies atstovės. Jei žvejoti Nr.14 kabliuku su dviem musės lervomis, tai laimikis greičiausiai bus delno dydžio kuojos, plakiai, nes šios išalkusios mažylės prie masalo priplaukia žymiai greičiau nei riebūs dideli lynai.
Žvejojant lynus aš ir mano draugai naudojame didelius kabliukus. Kai užsidedame 6 numerio kabliukus, smulkmė nebekimba, nes paprasčiausiai nesugeba apžioti. Bet tada dažnai masalą griebia kiek didesnės baltos žuvys (plakiai, puskaršiai), jos miklesnės už lynus.
Taip apsistojome ties 2 ar 1 numerio kabliukais. Ant tokių kabliukų musės lervas užmauti neįmanoma, nes veriant visas dzikelio turinys ištrykšta, todėl masalui pradėjome naudoti naktinius sliekus. Taip mes ir pradėjome gaudyti stambius lynus, nors retkarčiais vis tiek užkibdavo ešeriai ar stambesnės baltos žuvys. Skaityti visą straipsnį »
Poppers – taip Amerikoje vadinami ir reklamuojami paviršiniai masalai – tarpinis variantas tarp spininginio ir muselinio masalo. Jis atsirado JAV apie keturiasdešimtuosius metus, pradžioje kaip paviršinis muselinis masalas, vėliau, atsiradus lengviems spiningams, ir kaip spininginis.
Iš pradžių poperiai buvo gaminami iš kamščio – prieinamos ir pigios medžiagos, kuri yra pakankamai lengvai apdorojama ir atspari mechaniniams pažeidimams (plėšrūno dantims).
Bet kamštis turi vieną nemaža trūkumą – po ilgalaikio naudojimo ima lūžinėti. Kamštį pakeitė įvairios plastmasės ir balza. Balza – puiki medžiaga kietiesiems masalams: ji lengva, gero plūdrumo, tiesa kiek sudėtingiau apdorojama. Bet masalų gamyba iš balzos yra labai brangi ir daug laiko užimanti. Dėl tos priežasties, balzą pakeitė porėta guma, labai panaši į paplūdimio šlepečių gamyboje naudojamą gumą. Skaityti visą straipsnį »
Spiningas – sportiška meškerė, kuria gaudo «rimtas» žuvis – lydekas, lašišas ir pan. Tai veržlių, ištvermingų, užsispyrusių žmonių užsiėmimas. Plėšrių žuvų žvejyba žmogaus arba visai netraukia, arba visam pririša prie šio žvejybos būdo.
Kotai
Spiningų rūšys – UL(ypač lengvi), lengvi, vidutiniai ir sunkūs. Pagrindinis spiningų skirstymo į rūšis kriterijus yra optimalaus masalo svoris, pagal kurį skirstomi kotai: lengvas – iki 15 gramų, vidutinis – iki 40, sunkus – daugiau nei 40 gramų.
Lengvas kotas dažniausiai naudojamas ešerių ir kt. plėšrūnų žūklėje, žuvų, kurių masė paprastai neviršija 2-3 kilogramus. Vidutinės klasės kotas naudojamas lydekų ir kt. žuvų žūklėje, kur gaudomos žuvies masė gali viršyti 3 kilogramus. Sunkūs spiningai skirti gaudyti didžiausioms žuvims, tame tarpe ir jūrinėm – rykliams ir kt. Žinoma, ši klasifikacija yra gana abstrakti, tačiau pakankama daugelyje atvejų. Universaliausia ir labiausiai paplitusi yra vidutinė spiningų klasė. Patyrę spiningautojai visgi pasirenka atitinkamą spiningą priklausomai nuo žvejybos tipo. Lengvųjų spiningų eksploatacija paprastesnė, naudojame plonus valus ir lengvus masalus, visa tai suteikia spiningui didelį jautrumą, o žvejui didesnių emocijų. Tačiau šis spiningas ne visada bus jums sėkmingas. Pavyzdžiui, situacijoje, kai žuvies didelė burna, o kabliukas prastai įsikabinęs, jūs negalėsite užtikrintai pakirsti ir ištraukti žuvį. O su galingesniu kotu žvejys yra padėties šeimininkas. Tačiau negalima neigti, kad technikos progresas mūsų kotų klasifikaciją modifikuoja – dauguma šiuolaikinių kotų yra lengvi, o geresni modeliai tapo ir labai patikimi. Pagrindiniai spiningo elementai – kotas, ritė, valas ir masalas. Komplektuojant meškerę, žvejys turi atsargiai parinkti atskirus jos komponentus, atsižvelgiant į komponenčių suderinamumą. Skaityti visą straipsnį »
Daugelis karpininkų kalba apie tai, kaip suvilioti kuo didesnį karpį, arba kaip pagauti vieną, bet ypatingą ir didelį karpį, tačiau tai yra kur kas sunkiau padaryti, nei galima įsivaizduoti. Aš gaunu daug laiškų iš karpininkų, kurie negali atsikratyti mažesniais karpiais, nors yra įsitikinę, jog tame telkinyje, kur jie žvejoja, yra tikrai stambesnių karpių. Taigi, kaip tai padaryti? Na, kaip ir daugelis dalykų karpių žūklėje, šiam dalykui nėra vieno ir vienintelio atsakymo, kuris staiga padėtų jums pagauti to vandens telkinio rekordinį laimikį. Be abejo, yra strateginių faktorių, kurie man padėjo pagauti žymiai didesnį karpį, tačiau šiuos faktorius reikia pritaikyti tam tikru laiku.
Prieš pradedant mums gilintis į tai, kaip pagauti kuo didesnę žuvį, paklauskit savęs, ar jūs tikrai esate tam pasiruošęs? Manau, karpių gaudyme, svarbiausia yra tai, jog mes norime mesti iššūkį patys sau ir pagauti kuo didesnį karpį, tačiau svarbu yra “nelipti per savo galvą“ Jūs turite būti įsitikinęs, jog jūs esate tikrai pasirengęs susigrumti su didele žuvimi, nes pagauti ją ir po to prarasti, dėl savo tam tikrų nesugebėjimų, būtų labai didelė gėda. Skaityti visą straipsnį »
Kai lyg pagal gerai parengtą scenarijų slūgsta polaidžio vandenys, meškeriotojui kyla daug klausimų, tarp kurių yra vienas svarbiausių – kokį masalą verti ant dugninės kabliukų ir kokį jauką kimšti į šėryklę?
Ekspromtas su dugnine rankoje
Pakuotė su mišiniu, kuris etiketėje įvardijamas kaip jaukas, tai – tik projektas, kurį reikia nuosekliai ir su išmanymu įgyvendinti, o liaudiškai tariant, apauginti „mėsa“. Šis procesas labai primena pasakaitę, kurioje pasakojama, kaip kareivis iš kirvio virė košę. Jauko mišinį iš pakuotės reikia ne tik sudrėkinti, kaip nurodoma instrukcijoje, vandeniu iš telkinio, kuriame žvejojama, bet ir gerokai pakeisti jo sudėtį – praturtinti priedais, kuriuose gausu baltymų, sėlenomis, lipniais milteliais, juodžemiu, kvapiomis medžiagomis, gyvais priedais – musės lervomis, trūkliais, kapotais sliekais. Pastebite, kad čia logika ta pati, kaip ir košės virime iš kirvio: viralui reikia kruopų, pieno, padažui – grietinės, spirgučių ir svogūnų. Ko iš šios analogijos galima pasimokyti tam atvejui, kai neturi laiko virti košę, t. y. ruošti visavertį jauką, tačiau norisi produktyviai panaudoti porą vakarinių valandų po darbo dienos. Skaityti visą straipsnį »
