Viskas apie žūklęInformacija apie žūklę, žvejybą. Žvejybos reikmenų vertinimai bei rekomendacijos.

Viena didžiausių pramogų žiemą tikram žvejui – poledinė žūklė.
Poledinė žūklė – žvejybos būdas, kai žvejai mėgėjai arba sportininkaižuvis iš po ledo gaudo avižėlėmis, blizgutėmis arba plūdinėmismeškerėmis. Tarp žvejų mėgėjų dar populiaru žiemos metu gaudyti plėšrias žuvis vėliavėlėmis arba skrituliais.

Žūklaujant ant ledo žvejai privalo laikytis atsargumo priemonių. Esant -10 °C temperatūrai vieną žmogų (sveriantį 100 kg) išlaiko ne plonesnis kaip 7 cm ledas. Patikimas ledas yra skaidrus ir žalsvo arba melsvo atspalvio. Jei ledas baltas (pieno spalvos) – jis nepatikimas. Grupę žmonių (-10 °C) išlaiko 15 cm ledas. Lengvąjį automobilį arba krovininį automobilį be krovinio išlaiko atitinkamai 26 ir 31 cm ledas. Pagal galiojančias taisykles ledu važinėti gali tik žvejybos įmonių bei aplinkos apsaugos agentūrų automobiliai.

Žvejojant ant pirmo ledo reikia su savimi turėti kirvį arba peikeną. Jais galima patikrinti ledo tvirtumą. Jeigu smogus peikena ledas prakertamas iš karto arba smūgio vietoje jis pradeda skilinėti ratais – toks ledas nepatikimas. Žvejybinėje dėžėje reikia turėti bent 10 metrų virvę su nedideliu svarmeniu. Toks įnagis yra pagrindinė gelbėjimosi priemonė galinti padėti įlūžusiam kolegai. Neturint atitinkamai paruoštos virvės, gelbstint įlūžusį draugą galima ištiesti šaką, pametėti kelis surištus šalikus arba diržus. Prie nelaimėn pakliuvusio kolegos geriau šliaužti atsigulus ant pilvo. Skandinavijos žvejai naudoja kitokią gelbėjimosi priemonę – du ant atskirų rankenų pritvirtintus smaigus, sujungtus virvute. Jie juos nešioja užsikabinę ant kaklo. Atsitikus nelaimei jais užsikabinama už ledo ir bandoma užšliaužti ant tvirtesnės jo dalies. Neturint tokių įrankių ir įlūžus, patartina nepanikuoti ir išskėtus rankas į šalis bandyti ropštis ant ledo atsigulus ant nugaros ir padedant sau kojomis.